Šiandien aprašysime mūsų gana keistus įspūdžius… Ko gero, tai pats bjauriausias mūsų kol kas matytas objektas.
Mūsų žiniomis, tai buvęs višbutis ,,Saulėtekis”, bet gal mes klystame…
Išorė apipaišyta, langai išdaužti. Vidus sugriautas ir prišiukšlintas. Žodžiu, aplinka byloja tai, kad čia lankosi žmonės dažnai (nenuostabu, juk nėra šis pastatas atokioje vietoje).
Pastato viduje nieko įdomaus neradome, apart piešinių ant sienų, tiesa, jie keistoki, bet tikrai meniškai nupiešti. Vakščojant suradome įėjimą į kitą dalį pastato, tik likome nesupratę, kodėl vienas tas pats pastatas yra atskirtas ir, atrodo, jo paskirtis buvo kiek kitokia, nei prieš tai esančio.
Kelionė kita pastato daimi mums nepaliko didelio įspūdžio. Patalpos sujauktos, klaikaus kvapo. Ir svarbiausia – pilna įvairiausių rūbų, čiužinių. Manau patys žinot kam skirti… Beeidami paskutiniais koridoriais ir apžiūrinėjant paskutinius kambarius, netyčia užmatėme saldžiai miegantį savo kambariuke žmogų… Tikrai nenorėjome su juo turėti daugiau reikalų, todėl usprendėme tyliai pasišalinti. Ta vieta tikrai nebuvo maloni, kestas jausmas užplūdo būnant viduje, todėl nedelsdami, neapžiūrinėdami paskutinių kambarių, tiesiog palikome pastatą.
Tokios vietos, kuriose lankosi daugybė žmonių, o ypač paauglių, nesklinda gera energija. Matai kraupius vaizdus – sugriautas sienas, begalybę šiukšlių… O juk taip norisi pamatyti bent kažką, kas tikrai bylotų apie buvusio pastato paskirtį…
kaip ji tik ne vadina, daug kas keksynu vadina
I am regular reader, how are you everybody? This paragraph posted at this web site is really pleasant.| Amalie Hunt Win
Very good article. I definitely appreciate this site. Keep it up! Courtney Quill McIlroy
Having read this I thought it was extremely enlightening.
I appreciate you finding the time and energy to put this short article
together.
I once again find myself spending a lot of time both reading and commenting.
But so what, it was still worthwhile!